IT specialistai teigia, kad „Google“ sprendimas atsisakyti trečiųjų šalių slapukų yra visiškai suprantamas ir logiškas, kadangi jie jau seniai nebeatitinka rinkos diktuojamų poreikių. Tačiau buvome taip stipriai pripratę prie slapukų, kad natūraliai kyla klausimas, kaip internetinių puslapių veikla atrodys dabar bei ko turėtų imtis įmonės ir IT, rinkodaros ekspertai, atsižvelgdami į naujausius pokyčius?

Kas yra slapukai?

Slapukai (angl. cookies) – tai maži failai, kuriuose saugoma informacija apie kiekvieno iš mūsų naršymo istoriją. Apsilankius svetainėse, tam tikri duomenys (pavyzdžiui, prisijungimai, aplankyti puslapiai ir pan.) yra išsaugojami įrenginiuose tam, kad būtų galima įsiminti bei stebėti naudotoją.

 

Slapukai yra trijų rūšių:

  • pirmosios šalies – duomenys, kurie kaupiami ir siunčiami iš šiuo metu lankomos svetainės tam, kad būtų įsiminti visi atliekami veiksmai;
  • antrosios šalies – duomenys, kuriais dalijasi įmonės viena su kita;
  • trečiosios šalies – duomenys, kurie kaupiami ir siunčiami iš įvairių svetainių, kurios buvo aplankytos, todėl galite matyti prieš tai peržiūrėtų produktų ar paslaugų reklamas kituose puslapiuose.

 

CEO Žygimantas Kvartūnas

„Esminis skirtumas yra tas, kad pirmosios šalies slapukai yra būtini ir svarbūs svetainių bei programų veikimui, todėl jie bus visada. O trečiųjų šalių slapukai – tai saugoma informacija, be kurios pradėsime gyventi artimiausiu metu.“

 

Kaip atrodo dabartinė duomenų privatumo politika?

Siekiant stebėti naudotojų elgseną internete, jau ilgą laiką pasitelkiama slapukų pagalba, tačiau privatumo sumetimais ir keičiantis naršyklių politikai jų naudojimas buvo pradėtas riboti. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) numatyta, kad įmonės turi gauti aiškų vartotojų sutikimą, leidžiantį tikrinti bei tvarkyti duomenis. Kitu atveju gali tekti sumokėti nemažą sumą.

Nulinės šalies duomenys – jau dabartis

Nulinės šalies duomenys – tai vis labiau populiarėjanti renkamos informacijos rūšis, kuomet patys naudotojai savanoriškai pateikia tam tikrą informaciją įmonėms: pavyzdžiui, apie savo pageidavimus ar interesus. Pasak Ž. Kvartūno, tokio tipo informacija yra kur kas patikimesnė, kadangi patys žmonės pasirenka ja dalintis ir nėra niekaip verčiami. Taip pat tai leidžia kurti personalizuotą klientų patirtį, nepažeidžiant jų privatumo ir išlaikant duomenų tikslumą.

Jeigu dar nesusitvarkėte, mes padėsime!

Pasirinkite patogų laiką sau!

Turite projektą?

Užpildykite registracijos formą ar susisiekite su mumis Jums patogiu būdu.

Pasikonsultuok